Plėtros ir susitvarkymo projektai

Atlikus kapitalinį 300 MW galios B-8 remontą, jo darbo resursas bus pratęstas iki 50 tūkst. val., bei užtikrinta galimybė ne trumpiau nei 90 parų nepertraukiamai gaminti elektros energiją. Visus kapitalinio remonto darbus planuojama atlikti per 2023 m. sausio–birželio mėn., taip užsitikrinant tinkamą LR energetikos sistemos sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais pasirengimą ir B-8 prieinamumą esant ilgalaikės elektros energijos gamybos poreikiui.
B-8 pradėtas eksploatuoti 1972 m. ir nuo eksploatacijos pradžios iki 2020 m. pabaigos buvo išdirbęs daugiau nei 162 tūkst. valandų, jo darbo resursas artėja prie pabaigos.

Siekdama išlaikyti patikimą vietinę generaciją, „Ignitis gamyba“ vertina galimybę Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) pajėgumus išplėsti pastatant penktąjį kintamo greičio hidroagregatą. Šiuo metu Kruonio HAE įrengti keturi fiksuoto greičio hidroagregatai, tačiau pirminis elektrinės projektas numato galimybę pastatyti dar keturis įrenginius. Taigi, dabartinė Kruonio HAE infrastruktūra yra visiškai pritaikyta naujam hidroagregatui.

Naujasis 110 MW hidroagregatas būtų kur kas efektyvesnis ir lankstesnis nei senieji įrenginiai. Pagal techninę charakteristiką, hidroagregatas galėtų dirbti 77-110 MW galia siurblio režimu bei 44-110 MW galia generatoriaus režimu. Planuojama, kad naujojo hidroagregato ciklo naudingo veiksmo koeficientas sieks iki 80 proc., t. y. 6 procentiniais punktais daugiau, nei esamų įrenginių.

Projekto nauda

Nors šiandieninėmis rinkos sąlygomis elektrinės darbui pakanka esamos 900 MW galios, tolesnė jos plėtra svarbi siekiant užtikrinti šalies energetinę nepriklausomybę ir konkurencingumą, subalansuoti sparčiai augančią elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių. Naujas, lankstesnis ir efektyvesnis agregatas leistų žymiai lanksčiau realiu laiku kompensuoti elektros trūkumą ir subalansuoti perteklių rinkoje.

Naujojo Kruonio HAE agregato technologija parinkta atsižvelgiant į svarbiausias rinkos tendencijas:

• Atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtra regione. Naujas Kruonio HAE agregatas suteiktų galimybę išspręsti vieną iš pagrindinių AEI plėtros visame pasaulyje keliamų iššūkių – lanksčiai realiu laiku sureguliuoti vėjo ir saulės jėgainių gamybos disbalansą. Regiono valstybėms didinant AEI dalį elektros gamyboje, šios paslaugos poreikis vis labiau augs.
• „NordBalt“ ir „Litpol Link“ jungčių atsiradimas. Kainų skirtumas aplinkinių šalių rinkose tam tikru periodu leistų Kruonio HAE ekonomiškai naudingai panaudoti galias elektros prekybai, t. y. transformuoti pigesnę naktinę/perteklinę elektros energiją į pikinę elektrą.
• Sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais. Baltijos šalių sinchronizacija yra strateginis energetinio saugumo projektas, kurį įgyvendinus, Baltijos šalys atsijungs nuo Rusijos kontroliuojamos sistemos IPS/UPS ir prisijungs prie kontinentinės Europos elektros tinklų sistemos. Baltijos šalių elektros energetikos sistemas sinchronizavus su kontinentinės Europos tinklais, Baltijos šalys pačios  turės vykdyti dažnio ir galios valdymą Baltijos dažnio valdymo bloke. Sistemos dažnio (50 Hz)  išlaikymui bus naudojamas dažnio palaikymo procesas ir balansavimo galių rezervai bei dažnio atkūrimo procesas ir rezervai. Būdamas lankstesnis nei esami keturi hidroagregatai, 5-asis hidroagregatas turės technologinę galimybę teikti naujas sistemines paslaugas rinkai.   

Investicijos

Kruonio HAE plėtros projektas būtų finansuojamas iš kapitalo rinkų pritrauktų lėšų. Taip pat vertinamos galimybės gauti paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei eksporto kredito agentūrų. Dalį lėšų vystomam projektui skirs pati AB „Ignitis gamyba“.

2013 m. projektas buvo įtrauktas į Europos Sąjungos (ES) bendro intereso projektų sąrašą, kuris apima regioninės reikšmės energetikos infrastruktūros projektus.

Siekiant įgyvendinti projektą, AB „Ignitis gamyba“ gavo Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) finansavimą galimybių studijoms atlikti:

Projekto numeris 4.7-0016-LT-S-M-17 – “Evaluation of technical condition of the infrastructure and penstock site for the Kruonis PSPP Expansion”.

Projekto numeris 4.7-0005-LT-S-M-19 - "Evaluation of different technological solutions for the extension of Kruonis HPSPP and socioeconomic analysis".

Darbai

Apie 75 proc. visų statybos darbų buvo atlikti įrengiant dabartinę Kruonio HAE infrastruktūrą ir pastačius pirmuosius keturis hidroagregatus.

Šiuo metu jau yra įgyvendinta ir didelė dalis parengiamųjų Kruonio HAE plėtros projekto darbų – atlikta galimybių studija ir aplinkos vertinimas, paruoštos techninės specifikacijos. Numatoma projekto įgyvendinimo trukmė siektų ketverius-penkerius metus.

2019 m. Europos Komisija patvirtino dalinį polių lauko ir infrastruktūros būklės tyrimų finansavimą. Šiais tyrimais siekta įvertinti, ar šiandieninė polių lauko, ant kurio būtų statomas naujas vamzdynas, būklė atitinka techninius reikalavimus. Tyrimai buvo užbaigti 2019 m. III ketvirtį. Apie tyrimo rezultatus plačiau skaitykite pranešime. 

2019 m. spalį Europos Komisija patvirtino dalinį Kruonio HAE penktojo agregato galimybių studijos finansavimą. Ja siekiama įvertinti, kokio tipo agregatas – sinchroninis ar asinchroninis ir kokio galingumo – geriausiai tiktų prie esamos Kruonio HAE infrastruktūros bei užtikrintų besikeičiančius energetinės sistemos poreikius. Studijos metu taip pat buvo atliktas geriausių atrinktų technologinių alternatyvų socioekonominės naudos vertinimas – įvertinta ilgalaikė plėtros įtaka ir nauda elektros energetikos sistemai, jos stabilumui, saugumui, regioninei rinkai, vartotojams bei aplinkai. Plačiau apie studijos rezultatus skaitykite pranešime. 

2018 m. birželio 21 d. LR Seimo patvirtintoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje Kruonio HAE plėtra buvo įtraukta į pagrindinių elektros energetikos sektoriaus darbų sąrašą. Projektą bus galima tęsti paaiškėjus, koks galios rezervo poreikis numatomas dirbant izoliuotame tinkle ir ruošiantis sinchronizacijai su Kontinentinės Europos tinklais, taip pat – kokie techniniai reikalavimai keliami tokį galios rezervą užtikrinančiam įrenginiui.

2021 m. pradėjus projekto įgyvendinimą, inicijuoti generalinio rangovo ir FIDIC inžinieriaus atrankos konkursai, planuojant sudaryti sutartis 2023 m. pradžioje. Tuo pačiu iš naujo atlikta poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūra: atsakingos institucijos, įvertinusios atrankos dokumentus konstatavo, kad naujasis hidroagregatas nedarys neigiamo poveikio aplinkai. Su atlikto vertinimo išvada galima susipažinti čia.

Bendradarbiaudama su „Investuok Lietuvoje“ ir kitomis šalies institucijomis, „Ignitis gamyba“ ieško galimybių į 132 ha ploto Kruonio pramoninio parko teritoriją pritraukti užsienio investuotojų, besispecializuojančių stambių, regionus aptarnaujančių duomenų centrų bei aukštųjų technologijų veikloje.

Duomenų centrų veiklai Kruonio HAE teritorija tinka idealiai dėl čia išvystytos infrastruktūros: aukšto patikimumo telekomunikacijų, elektros energijos tiekimo ir logistikos sistemų, taip pat šalimais esančių Kauno marių, kurių vandenį galima panaudoti duomenų centrų aušinimo procesams. Parkas įsikūręs laisvojoje ekonominėje zonoje, todėl jame yra užtikrinamos mokesčių lengvatos. Geografiškai patogi vietovė leidžia per mažiau nei valandą pasiekti didžiausius Lietuvos miestus ir oro uostus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1495 projektą pripažinto valstybei svarbiu ekonominiu projektu, o 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr.1515 dalį Kruonio HAE sklypo priskyrė Kauno LEZ teritorijai.

Kadangi Kruonio HAE yra valstybinės svarbos objektas, jo veiklai keliami itin aukšti saugumo reikalavimai – tai taip pat aktualu duomenų centrų vystytojams. Pramoniniame parke užtikrinama iki 40% žemesnė nei visoje Lietuvoje elektros kaina, yra galimybė prisijungti prie aukštos įtampos tinklų, patenkinant aukščiausius elektros tiekimo saugumo reikalavimus.

Darbai

Didinant Kruonio HAE teritorijos patrauklumą potencialiems investuotojams, 2013-2014 m. čia išplėtota būtina inžinerinė infrastruktūra: susisiekimo, komunikacijų, vandentiekio, lietaus ir nuotekų tinklai.

Siekiant ženkliai sumažinti investuotojams tenkančių administracinių procedūrų naštą ir sutrumpinti įsikūrimo terminus, 2016 m. teritorijoje inicijuotos detaliojo teritorijos plano keitimo ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. 2017 m. gautos teigiamos išvados, taip pat parengtas detalusis sklypo planas, numatant duomenų centrams reikalingą pastatų aukštingumą, užstatymo intensyvumą ir kitus reikalavimus.

2018 m. „Ignitis gamyba“ kartu su Kauno technologijų universitetu Kruonio HAE taip pat pradėjo įgyvendinti pilotinį ant vandens plūduriuojančios saulės jėgainės projektą. Šis į mokslo ir inovacijų plėtrą orientuotas projektas ne tik taps pirmąja tokio pobūdžio inovacija regiono šalyse, bet ir leis dar labiau padidinti Kruonio pramoninio parko patrauklumą investuotojams.

Projekto nauda

Sėkmingai įgyvendinus pramoninio parko Kruonio HAE projektą:

• Padidėtų tiesioginės užsienio investicijos į Lietuvą ir šalies patrauklumas potencialiems užsienio investuotojams;
• Būtų sukurtos aukštos pridėtinės vertės darbo vietos Lietuvoje;
• Sustiprėtų Lietuvos, kaip IT sektoriaus lyderės regione, pozicijos (ypač sparčiojo interneto, skaitmeninių duomenų perdavimo srityse);
• Pagerėtų regiono infrastruktūra, o artimiausiuose miestuose padaugėtų gyventojų.

Investicijos

2013-2014 m. inžinerinės infrastruktūros įrengimo Kruonio HAE teritorijoje projektas įgyvendintas panaudojant ES struktūrinės paramos lėšas pagal 2007–2013 m. ekonomikos augimo veiksmų programos 2 prioriteto „Verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas“ VP2-2.4-ŪM-01-V priemonę „Invest LT“.

Iš viso 2011-2018 m. į Kruonio pramoninio parko teritoriją investuota virš 2 mln. eurų. Didžiąją dalį šių investicijų sudarė ES skirtas finansavimas.

Atlikus hidroagregato kapitalinį remontą bus užtikrinta patikima elektros energijos gamyba ir sisteminių paslaugų teikimas.
Bendrovės tikslas – iki 2025 metų, tai yra iki sinchronizacijos su KET, atlikti visų 4-ių Kruonio HAE agregatų kapitalinius remontus, kurie leis bent 15-ai metų pratęsti jų tarnavimo laiką.
II-ojo hidroagregato kapitalinio remontas atliktas 2018 metais.

Kapitalinis agregato remontas bus vykdomas dviem etapais. Pirmu etapu bus įsigyjamos detalės, o antru etapu, kuris turėtų prasidėti 2022 metų rudenį, atliekami remonto darbai, kuriuos planuojama baigti iki 2022 m. pabaigos. Po atliktų remonto darbų bus ne tik pratęstas jo tarnavimo laikas, bet ir padidintas agregato veikimo efektyvumas, jis veiks ekonomiškiau, bus patiriama mažiau sąnaudų.
Darbų kaina beveik 3,5 mln. Eurų.

Pasikeitus Elektrėnų komplekso veiklos apimtims, „Ignitis gamybos“ valdomo kuro ūkio apimtys nebeatitiko faktinio įmonės kuro ūkio saugojimo poreikio – turimų talpų išnaudojimas siekė vos 13 proc. Be to, 2018 m. balandį priimtas sprendimas atsisakyti rezervinio kuro – mazuto – naudojimo Elektrėnų komplekse, o jo atsargas – parduoti. Atlikus analizę įvertinta, kad kuro ūkį išlaikyti esama apimtimi tiek ekonominiu, tiek ekologiniu požiūriu nėra racionalu, todėl buvo parengta ilgalaikė kuro ūkio sutvarkymo programa, apimanti dalies infrastruktūros atsisakymą (ją sutvarkant/panaikinant) bei ekologinės taršos mažinimo priemones.

Rezervinio kuro poreikis šaltuoju metų periodu bus užtikrinamas gamtinėmis dujomis, kurios bus saugomos Inčukalnio gamtinių dujų saugykloje. Skaičiuojama, kad tai bendrovei padės sutaupyti apie 0,5 mln. eurų per metus.

Darbai

Atsižvelgiant į įmonės veiklos perspektyvas ir strategines kryptis, parengta ilgalaikė Elektrėnų komplekso kuro ūkio sutvarkymo programa, kuria siekiama atsisakyti turimų ir nenaudojamų įrenginių bei užtikrinti teritorijos atitikimą aplinkos apsaugos reikalavimams.

Programa vykdoma dviem etapais:

I etapas – kuro ūkio optimizavimas – truko nuo 2015-11-30 iki 2018-05-31.
II etapas – išvalymas ir rekultivavimas – truko nuo 2018-06-01 iki 2021-10-19.
III etapas – nepaimamų mazuto likučių didžiuosiuose mazuto rezervuaruose sutvarkymas – planuojama.

Naudos

Atsisakius taršaus kuro – mazuto – naudojimo:

1. Sutvarkoma kuro ūkio teritorija;
2. Panaikinami taršos šaltiniai;
3. Pagerinami aplinkosauginiai rodikliai;
4. Racionaliau paskirstomi žmogiškieji resursai.

2018 m. metais atlikus tyrimus paaiškėjo, kad du iš trijų Elektrėnų komplekso kaminų (250 m ir 150 m aukščio) yra pernelyg smarkiai paveikti ardančio aplinkos poveikio. Dar septintojo dešimtmečio pradžioje pastatyti dūmtraukiai, šalinę senųjų rezervinės elektrinės blokų išmetamus dūmus, šiuo metu kelia grėsmę ne tik aplinkinių pastatų, bet ir žmonių saugumui, tad juos nuspręsta demontuoti. Iki šiol tokio aukščio pastatų demontavimo darbų Lietuvoje nėra buvę.

Aukštenysis, 250 m aukščio kaminas šalindavo šiuo metu demontuojamų 5 ir 6 rezervinės elektrinės blokų išmetamu dūmus. Mažesnysis (150 m) buvo naudojamas 1-4 blokų poreikiams. Kaminai nuo 2014 m. yra visiškai nebenaudojami, nes dėl žemo konkurencingumo ir sumažėjusio rezervų poreikio buvo konservuoti pirmieji šeši Elektrinės blokai.

Darbai

EK kaminų ardymo darbai buvo vykdomi keliais etapais. Pirmame etape kaminus ardė konkursą laimėjusio rangovo partneriai iš Čekijos, kurie pagal parengtą demontavimo darbų planą pirmiausia demontavo vidinį plytų sluoksnį. Tuomet buvo išardytas išorinis  gelžbetoninis sluoksnis. Šio etapo darbus atliko specialus operatoriaus valdomas įrenginys, kuris nuo pat kamino viršūnės palaipsniui trupino gelžbetonines kamino konstrukcijas. Visos demontuotos medžiagos buvo surinktos kaminų viduje ir vėliau išgabentos perdirbti, utilizuoti ar buvo parduotos.

Antro etapo metu, kai kaminai buvo nuardyti iki maždaug 30 metrų aukščio, jų ardymą pratęsė strėliniai ekskavatoriai. Šių darbų metu kaminai buvo išardyti iki pat žemės paviršiaus. Demontuotos medžiagos buvo išvežtos utilizavimui ar perdirbimui, o pardavimui tinkamos medžiagos – parduotos.

Išardžius šiuos nenaudojamus kaminus, Elektrėnų komplekse liko tik vienas, 2014 m. rekonstruotas 250 m aukščio kaminas. Per šį kaminą šalinami rezervinės elektrinės 7-ojo ir 8-ojo elektrinės blokų degimo produktai. Šie blokai šiemet 519 MW galia užtikrina Lietuvos energetikos sistemos tretinio aktyviosios galios rezervo poreikį.

Naudos:

• Sumažėjusi nelaimingų atsitikimų rizika;
• Sutaupytos lėšos dėl nepatirtų eksploatacinių bei kapitalinio remonto sąnaudų.

5 ir 6 blokai

Nuosekliai įgyvendindama veiklos strategiją, 2012-2017 m. „Ignitis gamyba“ demontavo 1, 2, 3 ir 4 rezervinės elektrinės blokus, o 2015 m. priėmė sprendimą nuo 2016 m., pradėjus veikti naujoms elektros perdavimo tinklo jungtims su Švedija ir Lenkija, nutraukti ir 5 bei 6 rezervinės Elektrinės blokų eksploataciją. Abiejų blokų galia siekė po 300 MW.  Sprendimas priimtas įvertinus tai, kad blokais pagamintos elektros energijos kaina yra nekonkurencinga rinkoje, techninė būklė prasta, be to, jų atsisakymas padėtų sumažinti galutinį elektros energijos tarifą vartotojams. 1967-1968 m. elektros energiją pradėję gaminti blokai neveikė jau kelerius metus, buvo konservuojami.

5-6 blokų susitvarkymo darbai pradėti 2017 m. sausį. Darbų metu buvo demontuota ir utilizuota blokų šiluminė izoliacija ir katilų mūras. Demontuoti katilai, generatoriai, turbinos, transformatoriai bei kiti įrengimai ir prietaisai. Darbai baigti 2021 m. kovą.