Apie bendrovę

Kruonio HAE ir Kauno HE sudaro žaliosios elektros energijos gamybos pajėgumus, kur naudojamas atsinaujinantis energijos išteklis – vanduo. Elektrines eksploatuoja bei vysto „Ignitis gamyba“. Svarbiausias šių elektrinių tikslas – užtikrinti efektyvią elektros energijos gamybą ir prekybą „NordPool“ biržoje piko ir mažų kainų laikotarpiais, teikti balansavimo pajėgumų paslaugas bei prekiauti balansavimo elektra regioninėje rinkoje, kartu sudarant sąlygas panaudoti kitus atsinaujinančius energijos šaltinius bei plėtoti naujus gamybos pajėgumus šalyje.

Kruonio HAE perdavimo sistemos operatoriui (PSO) teikiamos papildomas paslaugos

• Dažnio atkūrimo rezervo paslauga yra naudojama, kai sistemoje susidaro disbalansas dėl gamybos ir vartojimo netolygumo bei atsijungus didžiausiam tinklų ar gamybos elementui. Dažnio atkūrimo rezervas aktyvuojamas per 12,5 min., o balansavimo elektros energija pagal poreikį gali būti tiekiama nepertraukiamai iki 12 valandų, kad būtų kompensuotas dėl avarijos sistemoje susidaręs elektros energijos trūkumas arba perteklius. Ši papildoma balansavimo pajėgumų paslauga teikiama panaudojant du Kruonio HAE agregatus.
• Su dažnio reguliavimu ir balansavimu nesusijusią nuostoviosios būsenos įtampos reguliavimo paslaugą užtikrina Kruonio HAE agregatai, dirbantys sinchroninio kompensatoriaus režimu. Paslauga aktyvuojama, kai perdavimo tinkle įtampos valdymo įrenginių pajėgumų nepakanka elektros energijos kokybei užtikrinti, t. y. kai įtampa atitinkamuose perdavimo tinklo taškuose neišlaikoma nustatytose ribose.
• Elektros energijos sistemos paleidimo po avarijos paslauga, skirta atkurti elektros energijos gamybą po visiško sistemos išjungimo. Tokiais atvejais paleidžiamas Kruonio HAE dyzelinis generatorius ir jo pagalba įjungiami Kruonio HAE pajėgumai. Jais palaikoma įtampa Lietuvos perdavimo tinkle bei tiekiama elektros energija, reikalinga elektros energijos tiekimo atstatymui  po avarijos.

Kruonio HAE techniniai rodikliai

• Galia 900 MW, 4 agregatai po 225 MW.
• Ciklo naudingo veiksmo koeficientas 0,74.
• Galia generatoriaus režime 160–225 MW. Maksimali galia 225 MW.
• Galia siurblio režime fiksuota 220 MW.

Kruonio HAE istorija

Pradėjus statyti galingą šiluminę elektrinę Elektrėnuose ir numačius, kad ateityje bus statoma atominė jėgainė, 1967 m. buvo nutarta, jog reikia statyti ir hidroakumuliacinę elektrinę. Ji turėjo reguliuoti energetinės sistemos darbą: išlyginti dienos ir nakties, darbo dienų ir savaitgalių suvartojimo netolygumus, taip pat užtikrinti, kad esktremalių situacijų atveju būtų naudojami greitai aktyvuojami rezerviniai pajėgumai. Išnagrinėjus šešias galimas vietas tokiai elektrinei statyti, perspektyviausia buvo Kruonio jėgainė (1600 MW potenciali generuojama galia). Pagrindinis Kruonio HAE ekonominis pranašumas buvo tas, kad žemutiniam tvenkiniui buvo galima panaudoti 63,5 km² ploto Kauno marias.

Kruonio HAE detalusis projektas buvo rengiamas ketverius metus. Techninis projektas buvo patvirtintas 1978 m., o kertinis akmuo padėtas 1984 m. 1600 MW galios elektrinėje turėjo būti pastatyti 8 agregatai po 200 MW. Dėl permainų energetikos sektoriuje buvo pastatyti tik 4 agregatai. Pirmasis agregatas pradėtas eksploatuoti 1992 m., o įvertinus technines galimybes agregatų galia buvo padidinta iki 225 MW. Ketvirtasis agregatas pradėjo veikti dar po šešerių metų, 1998 m.

„Ignitis gamybos“ valdoma Kauno HE šiuo metu kasmet pagamina beveik 4 proc. Lietuvoje suvartojamos elektros energijos, arba daugiau nei dešimtadalį visos iš atsinaujinančių energijos šaltinių šalyje generuojamos energijos. Nepaisant nedidelės galios, Kauno HE garantuoja Lietuvos energetinės sistemos stabilumą.

2010 m. buvo baigti Kauno HE rekonstravimo darbai, kuriuos atlikus padidėjo elektrinės patikimumas ir efektyvumas, taip pat sumažėjo techninės priežiūros sąnaudos ir buvo užtikrintas saugus aptarnaujančio personalo darbas pagal Europos Sąjungos direktyvas. Rekonstrukcijos metu įdiegta naujausia įranga užtikrina sėkmingą hidroagregatų paleidimą ir energetinės sistemos atstatymą tuo atveju, jei šalies energetinėje sistemoje įvyktų totalinė avarija. Visuotinės avarijos atveju įsijungti pajėgi ne tik Kauno HE, bet ir KHAE.

Kauno HE techniniai rodikliai:

• Galia 100,8 MW, 4 agregatai po 25,2 MW.
• Didžiausia patvanka – 24,6 m, slėgimo fronto ilgis – apie 1,5 km, vidutinis daugiametis debitas – 259 m³/s, vandens pralaidumas normaliomis sąlygomis – 3030 m³/s.
• Generatorius suka 4 reaktyvinės turbinos su pasukamomis mentėmis. Pro vieną turbiną prateka iki 158 m³/s vandens (dirbant visu pajėgumu), pro visas turbinas prateka 632 m³/s vandens.

2021 m. Kauno A. Brazausko HE buvo pagaminta 0,290 TWh elektros energijos.

Kauno HE istorija

Nemuno hidroresursų panaudojimu rimtai susirūpinta po Antrojo pasaulinio karo. 1948–1951 m.,  prieš pradedant statyti hidroelektrinę, buvo ištirti visi Nemuno hidroresursai, sudaryta jų naudojimo schema. Pirmieji Kauno hidroelektrinės statybos darbai prasidėjo 1955 metais. Statant elektrinę, reikėjo iškasti 5 mln. kub. m. grunto, supilti 3,5 mln. kub. m. žemių. Pastatyta betono gamykla, paklota 252 tūkst. kub. m. betono ir gelžbetonio. Svarbiausias statybos baras buvo pagrindinė dauba. Reikėjo iškasti keliolikos metrų gylio daubą, pasiekti amžiais nejudintą, kaip uola kietą priemolį ir ant jo padėti betoninius elektrinės pamatus.

1959 m. buvo pertvenkta senoji Nemuno vaga, ties Pažaisliu išsiliejo Kauno marios. Dešiniajame Nemuno krante šalia elektrinės pastatyta 110 kV atvira skirstykla, mašinų pastate sumontuoti įrengimai. Tais pačiais metais įjungtas pirmasis hidroagregatas, o elektros energiją jau gavo Kaunas, Vilnius, Šiauliai. 1960 m. hidroelektrinė pasiekė projektinę 90 MW galią, buvo įjungtos beveik visos 110 kV elektros tiekimo linijos. Tuo metu Kauno HE elektros energijos gamyba sudarė 30 proc. visos elektros energijos gamybos Lietuvoje.

Pradėjus veikti Ignalinos atominei elektrinei, Kauno HE lyginamasis svoris elektros energijos gamybos sistemoje nukrito iki 2 procentų, tačiau tai nesumažino strateginės elektrinės reikšmės. Kauno HE yra hidroenergetikos efektyvumo pavyzdys – jos pagamintos 1 kWh elektros energijos savikaina 1990 m. nesiekė nė 0,2 kp, o 1995 m. kainavo tik 0,79 ct, kai vidutinė 1 kWh savikaina Lietuvos energetinėje sistemoje buvo 10,73 ct (apie 14 kartų brangiau).

Elektrinės statybos išlaidos atsipirko maždaug per 3,3 metų. Žinant, kad 1 kWh hidroenergijos taupo apie 340 g sutartinio kuro, Kauno HE kasmet sutaupo po 125 000 t akmens anglies arba 88 000 t naftos. Kauno HE reikšmė nėra vien energetinė – išilgai užtvankos nutiestas kelias ir geležinkelis. Hidroelektrinė apsaugo Kauno miestą nuo pavasario potvynių: tvenkinyje lieka ir ištirpsta vidurinio Nemuno ruožo ledai, iš marių imamas vanduo pramonei, laukų drėkinimui, be to, Kauno marios – puiki kauniečių poilsio vieta.

2010-aisiais Kauno HE buvo modernizuota didinant energijos tiekimo patikimumą, saugumą ir efektyvumą. Po rekonstrukcijos hidroelektrinės veikimo efektyvumas padidėjo 4 proc., o patikimumas – net tris kartus. Buvo 25 metais pratęstas jos eksploatavimo laikas, agregatų kapitalinių remontų periodiškumas pailgintas nuo 5 iki 20 metų.

Kauno HE rekonstravimas žymiai sumažino gamtosauginę riziką, kadangi anksčiau įrengimuose naudota alyva buvo utilizuota ir pakeista ekologiška, aplinkai „draugiška“ alyva. Nauja hidroturbinų konstrukcija užtikrina saugią eksploataciją (alyva nepatenka į Nemuną). Sumontuota šiukšlių sulaikymo įranga leidžia surinkti visas atplaukiančias Nemunu šiukšles ir jas utilizuoti. Hidroelektrinė šiuo metu atitinka visus jai keliamus aplinkos apsaugos reikalavimus.

2014 metais Kauno HE suteiktas Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės vardas. Elektrinė šį vardą gavo įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, kuriuo siekiama įamžinti išskirtinius pirmojo atkurtos valstybės Prezidento Algirdo Brazausko nuopelnus Lietuvai.

Vilniaus TE-3