„Ignitis gamyba“ turi neterminuotą leidimą gaminti elektros energiją ir valdo didžiausius šalyje rezervinius pajėgumus – Elektrėnų kompleksą, kurį sudaro 1055 MW instaliuoti pajėgumai (455 MW kombinuoto ciklo blokas bei po 300 MW turintys kondensaciniai 7 ir 8 blokai).
Žaliosios gamybos pajėgumus užtikrina 900 MW galios Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė ir 100,8 MW galios Kauno hidroelektrinė.
Prekyba elektros energija
„Ignitis gamybos“ valdomose elektrinėse pagaminta elektros energija prekiaujama tarptautinėje „Nord Pool“ elektros biržoje ir bendroje Baltijos balansavimo rinkoje. Bendrovė nuo biržos veiklos pradžios visą pagamintą elektros energiją parduoda per biržą, taip prisidėdama prie skaidrios ir konkurencingos aplinkos regione kūrimo.
Taip pat, pagal sutartis su perdavimo sistemos operatoriumi AB „Litgrid“, yra teikiami balansavimo pajėgumai ir kitos su dažnio reguliavimu nesusijusios paslaugos.
2019 m. bendrovė atskyrė gamybą nuo prekybos, tai leido efektyviai vykdyti prekybą didmeninėje rinkoje.
Elektrėnų kompleksas (EK) yra „Ignitis gamybos“ padalinys, gaminantis elektros ir šilumos energiją bei perdavimo sistemų operatoriui (PSO) teikia su dažnio reguliavimu nesusijusią papildomą paslaugą – elektros energetikos izoliuoto darbo prieinamumo paslaugą. Rezervinę elektrinę, kombinuoto ciklo bloką, biokuro ir garo katilines apjungiantis EK yra įsikūręs apie 2 km nuo šiaurės rytuose esančio Elektrėnų miesto. 2009 m. gruodžio 31 d., sustabdžius Ignalinos atominę elektrinę, tuometinė „Lietuvos energijos gamyba“ tapo didžiausius elektros energijos pajėgumus generuojančia įmone Lietuvoje.
Kombinuoto ciklo blokas, veiklos pradžia: 2012 m. ruduo
EK techniniai rodikliai:
Galia – 1055 MW.
Du rezervinės elektrinės blokai po 300 MW (7 ir 8 blokai; šie blokai turi dūmų valymo įenginius, gali veikti naudodami dujas ir skystą kurą).
Dujinio kombinuoto ciklo bloko galia – 455 MW.
2022 m. EK buvo pagaminta 0,27 TWh elektros energijos.
EK istorija
Rezervinė elektrinė (buvusi Lietuvos elektrinė) pradėta statyti 1960 m. vasarą, o užbaigta 1972 m. rugsėjį. Ji tapo didžiausia šilumine elektrine Lietuvoje. Elektrinės darbo režimas tuo metu buvo labai intensyvus ir ji visą laiką dirbo pilnu pajėgumu, tenkindama energetinės sistemos poreikius ir per metus pagamindama iki 9 mlrd. kWh elektros energijos.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, elektrinės darbo režimas pasikeitė. Pagrindiniu pigios elektros energijos tiekėju tapo Ignalinos atominė elektrinė. Rezervinei elektrinei teko labai svarbus uždavinys – užtikrinti galios rezervą ir patenkinti elektros energijos poreikį regione neplanuotai sustojus Ignalinos AE blokams arba nutikus kitiems elektros sistemos sutrikimo atvejams.
Keičiantis ekonominei situacijai iškilo ir alternatyvaus kuro naudojimo poreikis. Brangstant naftai, teko riboti iki tol buvusio pagrindinio kuro – mazuto – deginimą. Atlikus pramoninius bandymus ir įdiegus atitinkamą įrangą, kūrenimui imta naudoti orimulsiją (1995 m. pastatytas elektrostatinis filtras 2-ajame bloke), vėliau MSAR (emulsuotas kuras, Multiphase Superfine Atomised Residue – daugiafazės aukščiausios rūšies suskaidytos frakcijos).
Įrengimų tinkamai būklei palaikyti buvo reguliariai atliekami planiniai remontai, kartu diegiamos naujovės, didinančios įrengimų patikimumą bei ekonomiškumą. 1997 m. buvo užbaigta 330 kV skirstyklos rekonstrukcija, taip pat atliktas modernizavimas gerinant elektrinės aplinkosauginę būklę, įdiegti dūmų valymo įrenginiai (7 ir 8 blokuose), sumontuoti žemos oksidų išeigos degikliai (išskyrus 3 ir 4 blokus).
Po rekonstrukcijos elektrinė tapo viena iš moderniausių šalies energetikos sistemoje, atitinkanti Lietuvos ir Europos Sąjungos aplinkosauginius reikalavimus dideliems kurą deginantiems įrenginiams.
Kombinuoto ciklo blokas (KCB)
2009 m. gruodžio 31 d. sustabdžius Ignalinos AE, būsimajai „Ignitis gamybai" (tuometinei „Lietuvos energijos gamybai“) buvo iškelti nauji tikslai. Vienas pagrindinių – būti didžiausius elektros energijos pajėgumus generuojančia įmone Lietuvoje, užtikrinančia elektros energijos poreikius. Siekiant įgyvendinti šį tikslą pastatytas naujas 455 MW galia veikti galintis kombinuoto ciklo blokas (KCB), kuris oficialiai atidarytas 2012 metų spalio 23 d.
KCB naudingumas siekia daugiau nei 58 proc. Jis gali pagaminti tiek elektros energijos, kad būtų patenkinta maždaug 20-25 proc. šalies poreikio. Šio bloko darbo efektyvumas yra akivaizdus, nes tam pačiam energijos kiekiui pagaminti reikia net 30 proc. mažiau gamtinių dujų.
„Ignitis gamybos“ Elektrėnų komplekso projektas svarbus ne tik Lietuvai. Naujasis blokas elektros energija aprūpina ir kitų Baltijos valstybių vartotojus.
Naujojo bloko statyba kainavo apie 376 mln. Eur. Projektą finansavo Tarptautinis Ignalinos atominės elektrinės uždarymo paramos fondas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, taip pat komerciniai bankai. Dalį nuosavų lėšų projektui skyrė ir pati bendrovė.
Sutartis su Ispanijos koncernu „Iberdrola Ingenieria y Construccion, S.A.U.“ dėl bloko statybos buvo pasirašyta 2009 metų balandžio pabaigoje, o pats statybų procesas truko kiek daugiau nei trejus metus.
Kombinuoto ciklo technologija yra plačiai naudojama Europos energetikos ūkyje, o kombinuoto ciklo dujų turbinos šiuo metu yra vienas iš efektyviausių įrenginių, palyginus su senais šiluminiais kietojo kuro blokais. Griežti Europos Sąjungos išmetamųjų teršalų standartai davė daug naudos didinant kuro naudojimo efektyvumą elektros energijos gamybos srityje. Daug senų nuostolingų ir perteklinių įrenginių buvo pakeisti būtent kurą taupančia kombinuoto ciklo technologija, kurios efektyvumas siekia net 50-60 procentų. Naudojant įprastą technologiją, elektros energija paverčiama tik 25-40 proc. suvartojamo kuro.
Dėl didelio šiluminio efektyvumo kombinuoto ciklo įrenginiai, nenaudodami papildomo kuro, pasiekia didesnę nei įprasta galią, todėl sumažėja išmetamų teršalų kiekis, tenkantis vienai elektros energijos kilovatvalandei pagaminti, taip pat gerokai išauga įrenginio darbo našumas.
Elektrėnuose pastatytas KCB yra jau antrasis Baltijos šalyse įgyvendintas projektas, kuriam buvo pasirinkta žinomos kompanijos „General Electric“ tiekiama „9FB“ dujų turbinų technologija. Ši dujų turbina yra viena pažangiausių pasaulyje. Panašus įrenginys sumontuotas išplečiant Rygos II šiluminę elektrinę – didžiausią kaimyninėje Latvijoje.
Kruonio HAE ir Kauno HE sudaro žaliosios elektros energijos gamybos pajėgumus, kur naudojamas atsinaujinantis energijos išteklis – vanduo. Elektrines eksploatuoja bei vysto „Ignitis gamyba“. Svarbiausias šių elektrinių tikslas – užtikrinti efektyvią elektros energijos gamybą ir prekybą „NordPool“ biržoje piko ir mažų kainų laikotarpiais, teikti balansavimo pajėgumų paslaugas bei prekiauti balansavimo elektra regioninėje rinkoje, kartu sudarant sąlygas panaudoti kitus atsinaujinančius energijos šaltinius bei plėtoti naujus gamybos pajėgumus šalyje.
Kruonio HAE perdavimo sistemos operatoriui (PSO) teikiamos papildomas paslaugos
Dažnio atkūrimo rezervo paslauga yra naudojama, kai sistemoje susidaro disbalansas dėl gamybos ir vartojimo netolygumo bei atsijungus didžiausiam tinklų ar gamybos elementui. Dažnio atkūrimo rezervas aktyvuojamas per 12,5 min., o balansavimo elektros energija pagal poreikį gali būti tiekiama nepertraukiamai iki 12 valandų, kad būtų kompensuotas dėl avarijos sistemoje susidaręs elektros energijos trūkumas arba perteklius. Ši papildoma balansavimo pajėgumų paslauga teikiama panaudojant du Kruonio HAE agregatus.
Su dažnio reguliavimu ir balansavimu nesusijusią nuostoviosios būsenos įtampos reguliavimo paslaugą užtikrina Kruonio HAE agregatai, dirbantys sinchroninio kompensatoriaus režimu. Paslauga aktyvuojama, kai perdavimo tinkle įtampos valdymo įrenginių pajėgumų nepakanka elektros energijos kokybei užtikrinti, t. y. kai įtampa atitinkamuose perdavimo tinklo taškuose neišlaikoma nustatytose ribose.
Elektros energijos sistemos paleidimo po avarijos paslauga, skirta atkurti elektros energijos gamybą po visiško sistemos išjungimo. Tokiais atvejais paleidžiamas Kruonio HAE dyzelinis generatorius ir jo pagalba įjungiami Kruonio HAE pajėgumai. Jais palaikoma įtampa Lietuvos perdavimo tinkle bei tiekiama elektros energija, reikalinga elektros energijos tiekimo atstatymui po avarijos.
Kruonio HAE techniniai rodikliai
Galia 900 MW, 4 agregatai po 225 MW.
Ciklo naudingo veiksmo koeficientas 0,74.
Galia generatoriaus režime 160–225 MW. Maksimali galia 225 MW.
Galia siurblio režime fiksuota 220 MW.
Kruonio HAE istorija
Pradėjus statyti galingą šiluminę elektrinę Elektrėnuose ir numačius, kad ateityje bus statoma atominė jėgainė, 1967 m. buvo nutarta, jog reikia statyti ir hidroakumuliacinę elektrinę. Ji turėjo reguliuoti energetinės sistemos darbą: išlyginti dienos ir nakties, darbo dienų ir savaitgalių suvartojimo netolygumus, taip pat užtikrinti, kad esktremalių situacijų atveju būtų naudojami greitai aktyvuojami rezerviniai pajėgumai. Išnagrinėjus šešias galimas vietas tokiai elektrinei statyti, perspektyviausia buvo Kruonio jėgainė (1600 MW potenciali generuojama galia). Pagrindinis Kruonio HAE ekonominis pranašumas buvo tas, kad žemutiniam tvenkiniui buvo galima panaudoti 63,5 km² ploto Kauno marias.
Kruonio HAE detalusis projektas buvo rengiamas ketverius metus. Techninis projektas buvo patvirtintas 1978 m., o kertinis akmuo padėtas 1984 m. 1600 MW galios elektrinėje turėjo būti pastatyti 8 agregatai po 200 MW. Dėl permainų energetikos sektoriuje buvo pastatyti tik 4 agregatai. Pirmasis agregatas pradėtas eksploatuoti 1992 m., o įvertinus technines galimybes agregatų galia buvo padidinta iki 225 MW. Ketvirtasis agregatas pradėjo veikti dar po šešerių metų, 1998 m.
Kauno hidroelektrinė (Kauno HE)
„Ignitis gamybos“ valdoma Kauno HE šiuo metu kasmet pagamina beveik 4 proc. Lietuvoje suvartojamos elektros energijos, arba daugiau nei dešimtadalį visos iš atsinaujinančių energijos šaltinių šalyje generuojamos energijos. Nepaisant nedidelės galios, Kauno HE garantuoja Lietuvos energetinės sistemos stabilumą.
2010 m. buvo baigti Kauno HE rekonstravimo darbai, kuriuos atlikus padidėjo elektrinės patikimumas ir efektyvumas, taip pat sumažėjo techninės priežiūros sąnaudos ir buvo užtikrintas saugus aptarnaujančio personalo darbas pagal Europos Sąjungos direktyvas. Rekonstrukcijos metu įdiegta naujausia įranga užtikrina sėkmingą hidroagregatų paleidimą ir energetinės sistemos atstatymą tuo atveju, jei šalies energetinėje sistemoje įvyktų totalinė avarija. Visuotinės avarijos atveju įsijungti pajėgi ne tik Kauno HE, bet ir KHAE.
Kauno HE techniniai rodikliai:
Galia 100,8 MW, 4 agregatai po 25,2 MW.
Didžiausia patvanka – 24,6 m, slėgimo fronto ilgis – apie 1,5 km, vidutinis daugiametis debitas – 259 m³/s, vandens pralaidumas normaliomis sąlygomis – 3030 m³/s.
Generatorius suka 4 reaktyvinės turbinos su pasukamomis mentėmis. Pro vieną turbiną prateka iki 158 m³/s vandens (dirbant visu pajėgumu), pro visas turbinas prateka 632 m³/s vandens.
2021 m. Kauno A. Brazausko HE buvo pagaminta 0,290 TWh elektros energijos.
Kauno HE istorija
Nemuno hidroresursų panaudojimu rimtai susirūpinta po Antrojo pasaulinio karo. 1948–1951 m., prieš pradedant statyti hidroelektrinę, buvo ištirti visi Nemuno hidroresursai, sudaryta jų naudojimo schema. Pirmieji Kauno hidroelektrinės statybos darbai prasidėjo 1955 metais. Statant elektrinę, reikėjo iškasti 5 mln. kub. m. grunto, supilti 3,5 mln. kub. m. žemių. Pastatyta betono gamykla, paklota 252 tūkst. kub. m. betono ir gelžbetonio. Svarbiausias statybos baras buvo pagrindinė dauba. Reikėjo iškasti keliolikos metrų gylio daubą, pasiekti amžiais nejudintą, kaip uola kietą priemolį ir ant jo padėti betoninius elektrinės pamatus.
1959 m. buvo pertvenkta senoji Nemuno vaga, ties Pažaisliu išsiliejo Kauno marios. Dešiniajame Nemuno krante šalia elektrinės pastatyta 110 kV atvira skirstykla, mašinų pastate sumontuoti įrengimai. Tais pačiais metais įjungtas pirmasis hidroagregatas, o elektros energiją jau gavo Kaunas, Vilnius, Šiauliai. 1960 m. hidroelektrinė pasiekė projektinę 90 MW galią, buvo įjungtos beveik visos 110 kV elektros tiekimo linijos. Tuo metu Kauno HE elektros energijos gamyba sudarė 30 proc. visos elektros energijos gamybos Lietuvoje.
Pradėjus veikti Ignalinos atominei elektrinei, Kauno HE lyginamasis svoris elektros energijos gamybos sistemoje nukrito iki 2 procentų, tačiau tai nesumažino strateginės elektrinės reikšmės. Kauno HE yra hidroenergetikos efektyvumo pavyzdys – jos pagamintos 1 kWh elektros energijos savikaina 1990 m. nesiekė nė 0,2 kp, o 1995 m. kainavo tik 0,79 ct, kai vidutinė 1 kWh savikaina Lietuvos energetinėje sistemoje buvo 10,73 ct (apie 14 kartų brangiau).
Elektrinės statybos išlaidos atsipirko maždaug per 3,3 metų. Žinant, kad 1 kWh hidroenergijos taupo apie 340 g sutartinio kuro, Kauno HE kasmet sutaupo po 125 000 t akmens anglies arba 88 000 t naftos. Kauno HE reikšmė nėra vien energetinė – išilgai užtvankos nutiestas kelias ir geležinkelis. Hidroelektrinė apsaugo Kauno miestą nuo pavasario potvynių: tvenkinyje lieka ir ištirpsta vidurinio Nemuno ruožo ledai, iš marių imamas vanduo pramonei, laukų drėkinimui, be to, Kauno marios – puiki kauniečių poilsio vieta.
2010-aisiais Kauno HE buvo modernizuota didinant energijos tiekimo patikimumą, saugumą ir efektyvumą. Po rekonstrukcijos hidroelektrinės veikimo efektyvumas padidėjo 4 proc., o patikimumas – net tris kartus. Buvo 25 metais pratęstas jos eksploatavimo laikas, agregatų kapitalinių remontų periodiškumas pailgintas nuo 5 iki 20 metų.
Kauno HE rekonstravimas žymiai sumažino gamtosauginę riziką, kadangi anksčiau įrengimuose naudota alyva buvo utilizuota ir pakeista ekologiška, aplinkai „draugiška“ alyva. Nauja hidroturbinų konstrukcija užtikrina saugią eksploataciją (alyva nepatenka į Nemuną). Sumontuota šiukšlių sulaikymo įranga leidžia surinkti visas atplaukiančias Nemunu šiukšles ir jas utilizuoti. Hidroelektrinė šiuo metu atitinka visus jai keliamus aplinkos apsaugos reikalavimus.
2018 m. balandį „Ignitis gamyba“ (tuometinė „Lietuvos energijos gamyba“) iš savo pagrindinio akcininko, energetikos holdingo „Ignitis grupė“ (tuometinė „Lietuvos energija“) perėmė Vilniaus trečiąją termofikacinę elektrinę (TE-3). Dėl pernelyg aukštų ir nekonkurencingų eksploatacijos kaštų elektrinės blokai buvo konservuoti dar 2015 m., tad pagrindinė elektrinės veikla nebebuvo vykdoma.
Siekiant racionaliai ir efektyviai išnaudoti šį bendrovės turtą, 2018 m. buvo atlikta studija, kuri įvertino galimas Vilniaus TE-3 komplekso panaudojimo alternatyvas. Trumpuoju laikotarpiu nuspręsta optimizuoti elektrinės kaštus įdiegiant priemones, kurios leistų sumažinti šio komplekso priežiūros ir valdymo sąnaudas. Tuo pačiu svarstomos įvairios galimos elektrinės plėtros alternatyvos.
Informaciją apie parengtą poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programą galite rasti čia (nuoroda į dokumentą).
2020 m. lapkričio mėn. bendrovė „Ignitis gamyba“ TE-3 visa galia sėkmingai išbandė vieną iš dviejų įrengtų energetinių blokų.
Nuo 2022 m. sausio 6 d. nutrauktas nuostolingas rinkoje neveikiančios TE-3 energetinių blokų eksploatavimas. Toks sprendimas priimtas išanalizavus ir įvertinus įvairius TE-3 įrenginių galimo panaudojimo scenarijus bei įsitikinus, kad TE-3 energetinių blokų eksploatavimo nutraukimas esminės įtakos elektros energetikos sistemos darbo stabilumui, saugumui, patikimumui ir adekvatumui neturės.
Kai lankotės mūsų svetainėje ir duodate sutikimą, mes naudojame slapukus, kad galėtume rinkti duomenis apibendrinti statistiką, pagerinti savo paslaugas bei prisiminti jūsų pasirinkimus būsimiems apsilankymams svetainėje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Detalesnė informacija skelbiama skiltyje Slapukų politika
Rodyti informaciją
Būtini
Būtini slapukai reikalingi, kad svetainė veiktų ir kad galėtumėte naudotis jos bent minimaliomis funkcijomis: ją naršyti, sutikti ar nesutikti su slapukų naudojimu. Šie slapukai negali būti išjungti.
Slapuko pavadinimas
Slapuko aprašymas
Slapuko galiojimo laikas
Slapukas nesaugomas, jeigu nesutinkate
EW4SITE
Sesijos ID slapukas, naudojamas puslapio funkcionalumui užtikrinti (pvz., grįžimas atgal į paskutinę sąrašo vietą)
Iki sesijos pabaigos
Netaikoma
SITEXRF
POST XSRF apsauga
Iki sesijos pabaigos
Netaikoma
privacy_2
Atsimena lankytojo cookie politikos funkcinės kategorijos pasirinkimą. Galimos vertės 0. 1
10 dienų
Netaikoma
privacy_3
Atsimena lankytojo cookie politikos funkcinės kategorijos pasirinkimą. Galimos vertės 0. 1
10 dienų
Netaikoma
privacy_4
Atsimena lankytojo cookie politikos funkcinės kategorijos pasirinkimą. Galimos vertės 0. 1
10 dienų
Netaikoma
privacy_verify
Atsimena, kad lankytojas peržiūrėjo/pasirinko cookie politiką. Galimos vertės 0. 1
10 dienų
Netaikoma
Funkciniai
Šie slapukai leidžia svetainei įsiminti Jūsų pasirinkimus, nustatymus, nuo kurių priklauso, kaip ir ką matote svetainėje, pvz., kurią svetainės kalbinę versiją Jums rodyti ir pan. Jie taip pat suteikia galimybę Jums rodyti suasmenintą informaciją. Jei išjungsite šiuos slapukus, kai kurios svetainės funkcijos gali neveikti.
Šiuo metu funkciniai slapukai yra nenaudojami.
Statistiniai
Šie slapukai naudojami analizuojant svetainės lankomumo statistiką. Jie leidžia skaičiuoti apsilankymus ir srauto šaltinius, kad galėtume išmatuoti svetainės efektyvumą ir ją tobulinti, siekdami ją padaryti kuo naudingesnę ir patogesnę lankytojams. Jie padeda mums sužinoti, kurie puslapiai yra labiausiai ar mažiausiai lankomi, sužinoti, kaip lankytojai vaikšto per svetainės puslapius. Visa informacija, kurią renka šie slapukai, yra anoniminė, nes saugomi tik visų lankytojų bendri rodikliai.
Šiuo metu statistiniai slapukai yra nenaudojami.
Reklaminiai
Šiuos slapukus nustato trečiosios šalys, pvz., YouTube.com. Jos stebi jūsų elgesį su jų tiekiamu turiniu, pvz. peržiūrint vaizdo įrašus. Jei išjungsite šiuos slapukus, svetainėje negalėsite žiūrėti jų teikiamo turinio, pvz., YouTube.com vaizdo įrašų. Slapukų teikėjas gali naudoti šiuos slapukus, kad sektų jūsų pomėgius ir pagal juos Jums parinktų panašų turinį kitose svetainėse.
