lt
„Ignitis gamyba“ kartu su Gamtos tyrimų centro mokslininkais Kauno mariose ir jų apylinkėse pradėjo naują lašišų migracijos tyrimą. Juo siekiama geriau suprasti žuvų migracijos kelius ir elgseną bei surinkti duomenų, kurie padėtų ruošiantis iki 2030 metų prie Kauno HE įrengti žuvitakį.
Pirmajame tyrimo etape Verknės upėje išleista 50 lašišų rituolių su implantuotais akustiniais žymekliais. Vieno tokio žymeklio kaina siekia 400–500 Eur. Pavasarį planuojama išleisti dar 150 pažymėtų žuvų. Kiekvienas žymeklis turi unikalų kodą, todėl mokslininkai galės stebėti atskirų žuvų kelionę Kauno marių link ir jų migraciją pro Kauno HE.
Tyrimas svarbus ruošiantis iki 2030 metų prie Kauno HE įrengti žuvitakį. Norint priimti kuo veiksmingesnius sprendimus, būtina geriau suprasti realų žuvų elgesį: kaip greitai jos migruoja, kiek laiko praleidžia Kauno mariose, kokią įtaką jų kelionei turi plėšrūnai ir kaip jos įveikia pačią hidroelektrinę.
„Energetikos infrastruktūra ir gamta egzistuoja greta, todėl mums svarbu ne tik vykdyti aplinkosauginius įsipareigojimus, bet ir remtis moksliniais duomenimis vertinant savo veiklos poveikį. Bendradarbiavimas su mokslininkais leidžia tuos duomenis surinkti ir ieškoti sprendimų, kurie realiai prisidėtų prie biologinės įvairovės apsaugos“, – sako Asta Sungailienė, „Ignitis gamyba“ vadovė.
40 kilometrų kelionė iki Kauno HE
Verknė tyrimui pasirinkta neatsitiktinai. Tai lašišoms tinkama upė, o žuvų jauniklių paleidimas srauniame vandenyje leidžia joms lengviau prisitaikyti ir patirti mažiau streso.
Žuvims implantuoti akustiniai žymekliai, kurių veikimo laikas siekia 116 dienų. Kauno mariose, aukščiau ir žemiau Kauno HE, įrengti jų signalą fiksuojantys imtuvai. Žuvims praplaukiant pro šiuos taškus bus galima nustatyti jų judėjimo kryptį ir greitį bei įvertinti migracijos sėkmę.
Žymekliuose integruotas ir vadinamasis plėšrūnizmo sensorius. Jis leidžia mokslininkams nustatyti, ar pažymėta lašišaitė netapo kitos žuvies grobiu. Tai itin svarbu Kauno mariose, kur gyvena gausios plėšriųjų žuvų, tarp jų šamų, starkių ir ešerių, populiacijos.
Gamtos tyrimų centro mokslininko Justo Dainio teigimu, paleistų žuvų laukia maždaug 40 kilometrų kelionė upe ir Kauno mariomis iki hidroelektrinės.
„Mums svarbu sužinoti, kokia bus lašišų rituolių migracijos sėkmė ir greitis iki Kauno HE. Ne mažiau svarbu įvertinti plėšrūnų daromą poveikį. Kauno mariose žuvys pateks į stovintį vandenį, kuriame nebelieka jas orientuojančios srovės. Jos gali sulėtėti, klaidžioti, o tai didina tikimybę tapti plėšrūnų grobiu. Akustinė telemetrija leis daug tiksliau suprasti, kas vyksta visame jų migracijos kelyje“, – sako J. Dainys.
Tyrimas leis įvertinti ir lašišų migraciją per hidroelektrinę. Anksčiau atliktas migruojančių ungurių tyrimas parodė, kad dalis jų žūsta migruodami pro Kauno HE. Žuvims poveikį gali daryti ne tik turbinos, bet ir staigūs slėgio pokyčiai, sukeliantys barotraumą. Dabar mokslininkai sieks išsiaiškinti, kokie rezultatai bus stebimi lašišų jauniklių atveju.