Pradžia
en ru

Naujienos

Elektrėnų kompleksas švenčia 60 metų jubiliejų

Naujienos

Lietuvos valstybinės rajoninės elektrinės (Lietuvos VRE), dabar Elektrėnų kompleksas (EK), istorijos pradžia galima laikyti 1959 m. vasario 16 d., kai buvo paskirta valstybinė komisija naujos šiluminės elektrinės statybos aikštelei parinkti.

Tuo metu sparčiai plėtojantis Lietuvos pramonei, augo ir elektros energijos suvartojimas, kuris kasmet išaugdavo apie 20 %. Itin didelis elektros vartojimo augimas buvo ir kaime, per 1960–1970 m. jis padidėjo net 8 kartus. Septintajame dešimtmetyje planuotas spartus respublikos pramonės ir žemės ūkio plėtojimas reikalavo paleisti naujus, didelės vienetinės galios energetinius pajėgumus.

Spartus šeštojo dešimtmečio elektros energijos vartojimo didėjimas, rodė, kad netrukus elektros energijos poreikių neįstengs patenkinti nei vidutinės šiluminės ir dyzelinės elektrinės, nei tik ką pradėjusi veikti Kauno hidroelektrinė.

1960 m. balandžio 18 d. buvo nutarta statyti 1200 MW projektinės galios Lietuvos VRE. Tu pačių metų liepos mėn. būsimosios elektrinės vietoje iškasamas pirmas kubinis metras žemių. Iš karto imamasi statyti ir būsimąjį energetikų miestą Elektrėnus, jau 1960 m. gruodžio mėn. pastatomas pirmasis gyvenamasis namas.

Elektrinė buvo statoma pagal „Teploelektroprojekt“ instituto Rygos skyriaus paruoštą projektą; statė ir montavo „Sevenergostroj" tresto Lietuvos VRE statybos valdyba bei TSRS energetikos ir elektrifikacijos ministerijos specializuotos organizacijos. Įrenginius elektrinei siuntė daugiau kaip du šimtai TSRS įmonių.

1962 m. gruodžio 30 d., nepraėjus nei pusantrų metų nuo momento, kai buvo padėtas kertinis jėgainės akmuo (1961 m. liepos 18 d.), EK pradėjo veikti pirmasis energetinis blokas. Šį bloką sudarė: Taganrogo gamyklos „Krasnyj kotelščik“ 500 t/h našumo garo katilas, Charkovo Kirovo turbogeneratorių gamyklos pagaminta 150 MW galios turbina, Leningrado „Elektrosila“ gamyklos 150 MW galios generatorius ir Zaporožės gamybos transformatorius. Šis blokas buvo pirmasis respublikoje energetinis įrenginys, veikiantis aukštais garo parametrais (140 at, 570 °C); jis buvo unikalus ir galia (150 MW), kuri sudarė per trečdalį to meto respublikos visos instaliuotosios galios. Toks blokinis įrenginių (katilas - turbina - generatorius - transformatorius) komponavimas buvo naujas dalykas ne tik respublikoje, bet ir Tarybų Sąjungoje. Kiekvienas toks blokas tarsi sudarė atskirą elektrinę. Šiuo principu buvo sumontuoti ir veikė visi šios elektrinės blokai.

Antrasis blokas pradėjo veikti 1963 m. lapkričio 4 d., trečiasis – 1964 m. rugsėjo 12 d., ketvirtasis – 1965 m. rugpjūčio 18 d.

Penktasis blokas nuo pirmųjų skyrėsi ne tik galia, bet įrenginiais, technologiniais parametrais, buvo du kartus galingesnis negu pirmieji – 300 MW galios. Be to, jo garo parametrai buvo aukštesni. Tiesa, temperatūra išliko ta pati (570 °C), tačiau garo slėgis padidėjo kone du kartus (255 at). Kitaip veikė ir patys katilai: pirmųjų blokų katilai buvo būgniniai, o pastarieji – tiesiasraučiai. Be to, bloko katilas buvo sudarytas iš dviejų nepriklausomai veikiančių korpusų.

Pasiekus projektinę galią, elektrinės statyba nesibaigė. Atlikus papildomus skaičiavimus, nuspręsta pastatyti dar du 300 MW galios blokus. 1971 m. gruodžio 29 d. pradėjo suktis septintasis turbogeneratorius, o 1972 m. rugsėjo 28 d. aštuntasis blokas. Šių blokų pagrindiniai įrenginiai yra tokie patys, kaip ir penktojo bei šeštojo blokų.

Galiausiai, 2012 m. buvo paleistas paskutinis – 9-asis 455 MW galios kombinuoto ciklo blokas (KCB). Naujajame bloke įdiegta kurą taupanti kombinuoto ciklo technologija yra plačiai naudojama ir yra kur kas efektyvesnė lyginant su įprastais atviro ciklo įrenginiais, naudojančiais kietą arba skystą kurą. Bloke sumontuota 9FB dujų turbina, kuri laikoma viena pažangiausių dujų turbinų naudojamų pasaulyje. KCB yra antrasis Baltijos šalyse įgyvendintas projektas, kuriam buvo pasirinkta 9FB dujų turbinos technologija. Panašus įrenginys sumontuotas išplečiant Rygos II šiluminę elektrinę – didžiausią kaimyninėje Latvijoje. 

Šiuo metu EK veikia 7 ir 8 blokai sudarantys rezervinę elektrinę ir KCB. Šių elektros gamybos įrenginių bendra galia – 1055 MW.

Pastaruoju metu EK, apjungiančio du senuosius 300 MW galios blokus, kombinuoto ciklo bloką bei biokuro katilines, pagrindinė funkcija – gaminti elektros ir šilumos energiją bei teikti papildomas paslaugas, užtikrinant ne tik elektros energetikos sistemos patikimumą, elektros kokybę bet ir elektros energijos tiekimo saugumą. Didžiausias 2023 m. papildomų paslaugų rinkos segmento pokytis – tretinio galios rezervo panaikinimas. Perdavimo sistemos operatorės AB LITGRID sprendimu bus išplečiama įrenginių izoliuoto darbo prieinamumo paslaugos apimtis, todėl EK pradės teikti elektros energijos gamybos įrenginių prieinamumo paslaugą visais įrenginiais.