lt
Buvo baigti visi pagrindiniai Obenių saulės elektrinės plėtros darbai ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) išdavė jai gamybos leidimą. Tokiu būdu visi galias joje rezervavę klientai jau gali naudotis saulės pagaminta elektros energija.
Apie tai kaip sekėsi įgyvendinti III plėtros etapą, su kokiais iššūkiais susidurta ir kaip juos pavyko įveikti, kalbamės su šiam projektui vadovavusiais projektų vadovais Vytautu Kreiviu ir Karoliu Gubinu.
Vytautai, tu šiame projekte nuo pat pirmojo etapo, sakyk ar paskutinis, trečiasis, etapas buvo kuo nors išskirtinis, ar teko susidurti su iki tol nepatirtais iššūkiais?
Iššūkių išties buvo, tačiau jų rasdavosi kiekviename įgyvendinimo etape. Pvz. šio etapo vienas iš išskirtinumų yra tas, kad saulės elektrinės įrengimas vyko ant mineralinių nuosėdų saugyklos, kuri buvo įrengta dar 2018 m. įgyvendinus Obenių sklypo sutvarkymo darbų projektą. Visas sklypo plotas padengtas iš išorės vandeniui nelaidžia bentonitine danga, po kuria ir yra užkonservuotos po gamybos likusios mineralinės nuosėdos. Kadangi mineralinės nuosėdos yra nestabili substancija, ji yra klampi, tąsi, paviršius virš jos yra linkęs deformuotis. Tikriausiai būtent tai ir buvo pagrindinis iššūkis, kadangi, lyginant su ankstesniais etapais, reikėjo taikyti nestandartines konstrukcijas, kurios nepažeistų dangos bei neleistų deformuotis sumontuotiems moduliams bei jų tvirtinimo konstrukcijoms. Šiame etape, skirtingai nei kituose, kuriuose praktiškai visi moduliai buvo montuojami ant kalamų konstrukcijų ir tik nedidelė antro etapo modulių dalis buvo montuojama ant įbetonuoto pamato, visi moduliai buvo montuojami ant balastinės konstrukcijos, t.y. ant betoninių blokų sumontuotų metalinių konstrukcijų. Tai buvo pirmasis rimtas iššūkis. Kitas iššūkis – meteorologinės sąlygos. Pradžioje darbus planavome vykdyti žiemos metu, tačiau dėl nestandartinės saulės elektrinės konstrukcijos - balastinės sistemos, paruošiamuosius konstrukcijos pagrindo darbus galėjome pradėti tik atitirpus įšalui. Taigi, nebelikus įšalui ir sulaukus tinkamo darbų pradžiai meto, susidūrėme su kitu iššūkiu – krituliais. Šių metų vasarį, kovą ir balandį sulaukėme šiam laikotarpiui nebūdingai daug kritulių. Dėl to atsirado grunto įmirkimo ir jo drenavimo problema, kurios sprendimui mūsų komanda sugalvojo efektyvų lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo sprendimą. Dar viena naujovė šiame projekte, tai natūriniai elektrinės bandymai, kurių metu ne tik ESO, bet ir Litgrid operatoriai turi stebėti tinklo parametrus, o esant poreikiui jiems būtų užtikrinta galimybė perimti saulės elektrinės generacijos į tinklą valdymą. Ankstesnių etapų metu bandymai buvo atliekami tik su ESO, tačiau kadangi po trečio etapo įgyvendinimo bendra elektrinės galia viršija 5 MW, į tinklo parametrų stebėseną ir reguliavimą pasijungia ir Litgrid.
Karoli, tu iš Vytauto projekto vadovavimo vairą perėmei, galima sakyti, finišo tiesiojoje. Ar tau dar teko susidurti su kokiais iššūkiais, o gal viskas ėjosi kaip sviestu patepta?
Man bene rimčiausias tekęs iššūkis – natūriniai saulės elektrinės bandymai su Litgrid. Šis bandymas visiems mums naujovė, todėl reikalauja didesnės koncentracijos ir pastangų. Taip pat, tai bus gera pamoka ateičiai, juk mūsų planuose dar ne viena saulės elektrinė.
Ir pabaigai, Karoli, primink kokia Obenių saulės elektrinės galia, kiek vartotojų šioje elektrinėje įdarbins Saulę jų elektros energijos gamybai bei kiek bus pagaminta elektros energijos per visą jos gyvavimo laikotarpį?
Bendra saulės elektrinės galia sieks 7,4 MW. Saulės gaminama energija galės džiaugtis daugiau nei 1500 gaminančių vartotojų, o per visą gyvavimo laikotarpį, manome, bus pagaminta net 172 GWh elektros energijos.