Rezervinės elektrinės pajėgumus sudaro du tretinio avarinio galios rezervo funkciją atliekantys senieji EK blokai – 7 ir 8, veiklą pradėję atitinkamai 1968 ir 1971 metais. Šių dujas arba skystą kurą galinčių naudoti blokų galia siekia po 300 MW, abu blokai atitinka ES taršos reikalavimus.
Susitvarkymo darbai
3 ir 4 blokai
Nuosekliai įgyvendindama veiklos strategiją ir atsižvelgdama į situaciją rinkoje, 2012 m. bendrovė sustabdė neefektyvius 3 ir 4 rezervinės elektrinės blokus (galia po 150 MW) ir pradėjo jų demontavimą. Darbai truko iki 2014-ųjų pabaigos.
1 ir 2 blokai
2015 m. užbaigus šilumos gamybos įrenginių plėtros Elektrėnuose projektą, tolimesnis elektrinės 1 ir 2 blokų, iki tol naudotų šilumos gamybai Elektrėnų miesto gyventojams bei pramonei šaltuoju metų laiku, eksploatavimas tapo netikslingu.
Įvertinus tai, kad blokuose pagamintos elektros energijos kaina yra nekonkurencinga rinkoje, o jų atsisakymas padės mažinti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) poreikį ir galutinį elektros energijos tarifą vartotojams, nuspręsta šiuos 150 MW galios blokus demontuoti. Susitvarkymo darbai truko iki 2017 m. pabaigos, jų metu demontuota ir
utilizuota blokų šiluminė izoliacija, katilų mūras, įrenginiai ir prietaisai. Dalis jų parduota kaip metalo laužas, o likusi, dar tinkama naudoti įranga – parduota rinkoje.
5 ir 6 blokai
2015 m. „Ignitis gamybos“ (tuometinės „Lietuvos energijos gamybos“) valdyba priėmė sprendimą nuo 2016 m., pradėjus veikti naujoms elektros perdavimo tinklo jungtims su Švedija ir Lenkija, nutraukti 5 ir 6 Elektrėnuose veikiančios rezervinės Elektrinės blokų eksploataciją. Susitvarkymo darbai pradėti 2017 m. sausį. Jau demontuota ir utilizuota blokų šiluminė izoliacija, atlikti turbinų metalo konstrukcijų, įrenginių ir prietaisų, metalo laužo demontavimo darbai. Blokų demontavimą planuojama užbaigti iki 2020 m. pabaigos.
5 ir 6 elektrinės blokų, kurių abiejų galia siekia po 300 MW, eksploatavimas nutrauktas dėl prastos techninės būklės, mažo panaudojimo potencialo ateityje ir didelių išlaikymo kaštų. Šie 1967-1968 m. elektros energiją pradėję gaminti blokai neveikė jau kelerius metus, buvo konservuojami.
Įvertinus situaciją rinkoje, gamtinių dujų kainą, žemą blokų naudingo veikimo koeficientą, didelius išlaikymo kaštus, senaisiais Elektrėnų blokais gaminama elektros energija jau kurį laiką nebuvo konkurencinga.
2009 m. gruodžio 31 d. sustabdžius Ignalinos AE, būsimajai „Ignitis gamybai" (tuometinei „Lietuvos energijos gamybai“) buvo iškelti nauji tikslai. Vienas pagrindinių – būti didžiausius elektros energijos pajėgumus generuojančia įmone Lietuvoje, užtikrinančia elektros energijos poreikius. Siekiant įgyvendinti šį tikslą pastatytas naujas 455 MW galia veikti galintis kombinuoto ciklo blokas (KCB), kuris oficialiai atidarytas 2012 metų spalio 23 d.
KCB naudingumas siekia daugiau nei 58 proc. Jis gali pagaminti tiek elektros energijos, kad būtų patenkinta maždaug 20-25 proc. šalies poreikio. Šio bloko darbo efektyvumas yra akivaizdus, nes tam pačiam energijos kiekiui pagaminti reikia net 30 proc. mažiau gamtinių dujų.
„Ignitis gamybos“ Elektrėnų komplekso projektas svarbus ne tik Lietuvai. Naujasis blokas elektros energija aprūpina ir kitų Baltijos valstybių vartotojus.
Naujojo bloko statyba kainavo apie 376 mln. Eur. Projektą finansavo Tarptautinis Ignalinos atominės elektrinės uždarymo paramos fondas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, taip pat komerciniai bankai. Dalį nuosavų lėšų projektui skyrė ir pati bendrovė.
Sutartis su Ispanijos koncernu „Iberdrola Ingenieria y Construccion, S.A.U.“ dėl bloko statybos buvo pasirašyta 2009 metų balandžio pabaigoje, o pats statybų procesas truko kiek daugiau nei trejus metus.
Kombinuoto ciklo technologija yra plačiai naudojama Europos energetikos ūkyje, o kombinuoto ciklo dujų turbinos šiuo metu yra vienas iš efektyviausių įrenginių, palyginus su senais šiluminiais kietojo kuro blokais. Griežti Europos Sąjungos išmetamųjų teršalų standartai davė daug naudos didinant kuro naudojimo efektyvumą elektros energijos gamybos srityje. Daug senų nuostolingų ir perteklinių įrenginių buvo pakeisti būtent kurą taupančia kombinuoto ciklo technologija, kurios efektyvumas siekia net 50-60 procentų. Naudojant įprastą technologiją, elektros energija paverčiama tik 25-40 proc. suvartojamo kuro.
Dėl didelio šiluminio efektyvumo kombinuoto ciklo įrenginiai, nenaudodami papildomo kuro, pasiekia didesnę nei įprasta galią, todėl sumažėja išmetamų teršalų kiekis, tenkantis vienai elektros energijos kilovatvalandei pagaminti, taip pat gerokai išauga įrenginio darbo našumas.
Elektrėnuose pastatytas KCB yra jau antrasis Baltijos šalyse įgyvendintas projektas, kuriam buvo pasirinkta žinomos kompanijos „General Electric“ tiekiama „9FB“ dujų turbinų technologija. Ši dujų turbina yra viena pažangiausių pasaulyje. Panašus įrenginys sumontuotas išplečiant Rygos II šiluminę elektrinę – didžiausią kaimyninėje Latvijoje.
Siūlome pasižiūrėti vaizdo pasakojimą, kaip buvo statomas KCB:
Susiję leidiniai:
KCB projekto poveikio aplinkai vertinimo santrauka ir aplinkosaugos priemonių planas
Suinteresuotų šalių dalyvavimo planas anglų k.
Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos priedai
Statybų galerija
